Gydytoja dietologė E. Gavelienė: svarbu, ką valgome, o ne ko nevalgome

Nors apie sveiką gyvenseną kalbama ir rašoma tikrai nemažai, tyrimai ir studijos liudija, kad lietuvių mitybos įpročiai sveikesni netampa. Valgome mažai daržovių, vaisių, žuvies, vartojame daug alkoholio, normalaus kūno svorio nėra nė pusės šalies gyventojų.

Gydytoja dietologė doc. Edita Gavelienė pastebi, kad „sveikai“ dažniausiai suprantama kaip „kažko nevalgymas“ ir niekaip neišmokstama, ką reikia valgyti, kad gautume visas būtinąsias maistines medžiagas, kaip laikytis valgymo režimo, sureguliuoti porcijų dydį, kad neišalktume, bet ir nepersivalgytume.

– Tarp 179 nesveikiausių pasaulio valstybių Lietuva 2018 m. užėmė 10 vietą. Žinoma, nerimą kelia faktas, kad lietuviai daugiausia iš visų kitų sąraše esančių šalių gyventojų suvartoja alkoholio, tačiau tikrai turime ir daug problemų dėl nesveikos mitybos. Kokios jų labiausiai neramina mitybos specialistus?

– Sveikatos užtikrinimui gyvensenos veiksniai – vieni svarbiausių. Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją, sveikatą lemiantys veiksniai pasiskirsto taip:

  • paveldimumas – 20 proc.;
  • aplinka – 20 proc.;
  • medicininė pagalba – 10 proc.;
  • 50 proc. – gyvensenai.

Įdomu tai, kad 2010 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų atliktame Lietuvos gyventojų sveikatos tyrime, pusė Lietuvos gyventojų savo sveikatą įvardijo kaip gerą ar gana gerą. Tik 7,2 proc. vyrų ir 6,7 proc. moterų manė, kad jų sveikata yra bloga ar labai bloga. To paties tyrimo duomenimis, 1994-2010 m. laikotarpiu antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų ženkliai nepasikeitė: 2010 m. antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui moterų.

Kiek vėlesnis 2013–2014 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais atliktas Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad situacija nėra gerėjanti.

Jau tik 40,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų mityba yra tinkama. Normalaus kūno svorio yra 43,6 proc. suaugusiųjų, antsvoris stebėtas 35,7 proc. suaugusiųjų ir kas penktam suaugusiam asmeniui registruotas nutukimas.

Daug metų atliekami faktinės gyventojų mitybos tyrimai išryškina vis tas pačias panašias tendencijas:

  • gausus sočiųjų riebalų kiekis maiste;
  • per mažas daržovių, vaisių vartojimas;
  • per mažas žuvies vartojimas.

– Kodėl, Jūsų nuomone, lietuviams niekaip nepavyksta maitintis sveikiau?

– Studijų duomenimis, pasaulyje daugėja tiek sveikai, tiek ir nesveikai besimaitinančių žmonių. Gaila, kad mūsuose „sveikai“ dažniausiai suprantama, kaip „kažko nevalgymas“. O turėtų būti galvojama: ką reiktų valgyti, kaip susidėlioti valgymo režimą, kaip sureguliuoti porcijos dydį, kad nebūtų persivalgoma, bet ir neperalkstama.

Sveika mityba – tai toks maitinimasis, kai su maistu gaunamos ir organizmui užtikrinamos visos būtinosios maistinės medžiagos. Nesakome, kad negalima valgyti to ar ano, draudimų kaip ir nėra. Būtent tai yra sveiko maitinimosi esmė, todėl kad visa tai, kas valgoma, gali būti valgoma.  Nauda sveikatai priklausys nuo to, kokiomis proporcijomis ir kokiais kiekiais valgysime.

Pastebėta, kad aiškinimas žmonėms maisto medžiagų sąvokų lygmenyje, jog negalima valgyti sočiųjų riebalų, cholesterolio, angliavandenių, norimų rezultatų neduoda. Tą rodo ilgametė patirtis, kuri prasidėjo nustačius, kad cholesterolis įtakoja aterosklerozės vystymąsi. Pradėta aiškinti apie cholesterolį kaip medžiagą, kokių maisto produktų reikėtų privengti. Žmonės į tai ir akcentavosi – ko nevalgyti. O ko reikia valgyti daugiau, tarytum užmirštama.

Ir toliau viskas vyksta ta pačia kryptimi. Dabar atsiranda naujos mados: nevalgyti gliuteno, cukraus. Bet kažką valgyti reikia. Dažnai tenka konsultuoti pacientus, kuriems reikalingas tam tikras dietinis gydymas. 99 proc. žmonių pradeda nuo klausimo „Tai ko man negalima?“ Toks požiūris į maitinimąsi blogas, mes valgome maistą todėl, kad jis mums reikalingas, maistas yra gyvybė. Klausimas turėtų skambėti „Ką turėčiau valgyti? Kaip turėčiau dėlioti savo racioną, ko jame turėtų būti daugiau?“

Todėl linkstama manyti, kad daug naudingiau būtų kalbėti tokiomis produktų sąvokomis:

  • rekomenduojama valgyti mėsą 3-4 kartus per savaitę;
  • žuvies – 2-3 kartus per savaitę;
  • kasdien suvalgyti ne mažiau pusės kilogramo daržovių ir iki 300 g vaisių.

– Bet juk yra dalykų, pavyzdžiui, saldūs gazuoti gėrimai ar bulvių traškučiai, kuriems reikėtų tarti „Ne“?

– Jeigu žmogus suvalgytų visa tai, ko jam reikia, neliktų vietos niekam daugiau. Gerti reikia vandenį, valgyti bulves, ne traškučius, daržoves, o ne įvairius perdirbtus produktus. Suvalgant reikalingus kiekius naudingų produktų ir patiekalų tikrai neliks vietos, greičiausiai ir noro, skanauti sveikatai nepalankų maistą.

– Svorį mesti žymiai dažniau ryžtasi moterys. Vyrams ar moterims lengviau lieknėti ir kodėl?

– Nutukimą gydyti pasiryžtančių asmenų panašus kiekis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Kad antsvorio korekcija dažnesnė tarp moterų, matyt, lemia motyvacija.

Dalintis:

Naujienlaiškis

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį ir pirmieji gaukite naujausius pasiūlymus bei akcijas tiesiai į el. pašto dėžutę.

Sutinku gauti naujienlaiškius.

Prekė buvo įdėta į krepšelį!
, Gydytoja dietologė E. Gavelienė: svarbu, ką valgome, o ne ko nevalgome, Careshop.lt