Prekės pristatomos per 2-4 d.d.Nemokamas pristatymas Lietuvoje, perkant už 30€ ir daugiau (išskyrus Kuršių Neriją).
Ar išmetate daug maisto? Pirminis impulsas skatina sakyti ne. Bet šiek tiek pagalvokite ir būkite nuoširdūs. Juk šaldytuvo stalčiuje yra tekę rasti keistą masę, kurią iš parduotuvės kadaise parsinešėte raudonos paprikos formos. O kas ten slepiasi priešpaskutinėje lentynoje prie pat šaldytuvo sienelės? Ar tik nebus praėjusios savaitės vakarienė, kuri skleidžia keistą kvapą ir sukūrė sąlygas apsigyventi pelėsių kolonijai?
Šventų nėra. Visi susidūrėme su tokiomis situacijomis. Maisto švaistymas yra viena opiausių problemų visame pasaulyje. Bet vadovaudamiesi toliau pateiktais šešiais patarimais, galite sumažinti maisto atliekų sąnaudas. Tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pradžių. Tereikia šiek tiek disciplinos ir kantrybės, kol susiformuos teigiami įpročiai.
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės turėjo rūsius, kuriuose laikydavo bulves ar kitas daržoves. Rūsys yra tarsi tarpinė vieta – nei šaldytuvas, nei virtuvinė spintelė. Čia tamsu ir vėsu, todėl daržovės išsilaikydavo gana ilgai. Šiais laikais vargu ar pavyks rasti rūsį naujos statybos name. Tad daugelis turime tik šaldytuvus ir virtuvines spinteles. Todėl maisto produktams laikyti yra tik dvi temperatūrų galimybės: kambario arba šaldytuvo ar šaldiklio temperatūra.
Norėdami išsaugoti maisto produktus šviežius, turite žinoti, kokioje temperatūroje jie turi būti laikomi. Daržovės, pavyzdžiui, pomidorai, agurkai, artišokai, moliūgai, baklažanai ar švieži imbierai, turi būti laikomi kambario temperatūroje. Šaldytuve jiems ne vieta! O kaulavaisiai, pavyzdžiui, mangai, persikai ar slyvos kaip tik turėtų būti laikomi šaldytuve.
Pastebėjome, kad neretai daroma atvirkščiai: daržovės atsiduria šaldytuvuose, o vaisiai laikomi ant valgomojo stalo. Metas šį įprotį keisti! Taip išvengsite greito vaisių ir daržovių sugedimo.
Kiekvieno maisto produkto pakuotėje gamintojas nurodo tinkamas laikymo sąlygas. Pakuotės yra išbandomos ir testuojamos, todėl atsižvelgiant, koks produktas yra viduje, jos gali būti atsparios smūgiams, apsaugoti produktą nuo išdžiūvimo ar būti pralaidžios orui.
Bet atidarę pakuotę ne visada suvartojame visą produktą. Ką daryti su maisto likučiais? Stengtis supakuoti taip pat gerai, kaip gamintojas. Daugelis pakuotėse esančių produktų yra neatsparūs sausam orui. Tad svarbu išsaugoti produktų drėgmę. Tam tikrais atvejais gali pakakti atidarytą pakuotę įdėti į maisto laikymo maišelį. Bet sandarios plastiko pakuotės ne visada yra tinkamiausias variantas, pavyzdžiui, jei norite išsaugoti daržoves. Daržovės turi „kvėpuoti“, kitaip supus. Tad tara, kurioje laikote daržoves, turi būti pralaidi orui.
Morkas, saliero šaknis, petražolių šaknis ir lapines daržoves, kurios pasižymi dideliu garavimo paviršiumi, labiausiai pažeidžia sausas oras. Išimtis yra svogūnai, porai ir česnakai, kuriems sausos sąlygos tinkamos žiemoti. Todėl jie neturėtų būti laikomi plastikinėse pakuotėse.
Plastikas nėra ekologiška žaliava, todėl norėdami prisidėti prie mažesnio plastiko naudojimo, rinkitės medvilninius maišelius vaisiams ar daržovėms laikyti, vaško drobeles indeliams, stiklainiams ar maisto likučiams uždengti ar suvynioti. Tai daugkartinio naudojimo priemonės, kurias tereikia išplauti prieš pakartotinį naudojimą.
Tam tikros vaisių rūšys gamina etileną – medžiagą, kuri spartina nokimą. O šis procesas veikia šalia esančius vaisius ir daržoves. Tad jie ima greičiau nokti, o pernokę – pūti. Tad pomidorus, obuolius, slyvas ir kriaušes laikykite atskirai, kad būdami drauge jie greitai kartu nekeliautų į šiukšlių dėžę.
Parduotuvėje pirktos žolelės greitai nulinksta ar nuvysta ant virtuvės stalviršio, jeigu jų tinkamai neprižiūrime. Išskyrus baziliką, bet jis taip pat lepus ir gali neatlaikyti skersvėjo. Norėdami žoleles ilgiau išsaugoti ir naudoti maistui gaminti, laikykite jas šviesioje vietoje, bet atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Joms reikia vėsumos, bet venkite skersvėjo.
Jeigu parduotuvėje įsigijote vazonuose augančių prieskoninių žolelių, namuose jas persodinkite ir praretinkite. Jos susodinamos itin tankiai, todėl mažieji ūgliukai negauna pakankamai šviesos ir maistinių medžiagų. Dėl to nespėja užaugti ir tiesiog pagelsta arba nudžiūva. Persodinę turėsite kur kas didesnį derlių.
Jeigu įsigijote žolelių ryšulį, pamerkite jį į vandenį ir laikykite vėsioje vietoje. Jeigu neplanuojate žolelių naudoti artimiausiu metu, likučius galite susmulkinti ir užšaldyti arba sudžiovinti, priklausomai nuo jūsų naudojamų žolelių. Idėja jums: susmulkintas žoleles sušaldykite ledo kubeliuose. Juos galėsite naudoti virdami sriubas ar gamindami padažus.
Pelėsis gali būti kenksmingas mūsų sveikatai. Bet išvydę šiek tiek pelėsio ant kietų maisto produktų, neskubėkite jų išmesti į šiukšliadėžę. Pavyzdžiui, pelėsį ant kieto sūrio, vaisių ar daržovių galite nupjauti centimetro pločiu. Likusi maisto dalis yra saugi. Bet jeigu matote pelėsį ant minkštų sūrių ar uogienių, šių produktų nevalgykite. Pelėsių sporos gali būti paplitusios per visą produktą, net jei pelėsis nėra matomas plika akimi.
Šviežiuose vaisiuose ir daržovėse, ypač importuotose iš užsienio, gali būti bakterijų, parazitų ir virusų. Kai kurie mikroorganizmai gali sukelti sveikatos sutrikimų ar paspartinti vaisių ar daržovių gedimą. Todėl šiuos produktus turite kruopščiai nuplauti.
O jeigu įsigijote salotas, kurių viršutiniai lapai atrodo pavargę, neskubėkite jų išmesti. Palaikykite šiuos salotų lapus šaltame vandenyje ir jie atsigaus.